Įdėmios berniukų akys, neatitraukiamos nuo įtaigaus dirigento mosto. Rimtis, jausmingumas, įtaigumas. Prasmė. Tokios mintys ir vaizdiniai pirmiausia iškilo apmąstant 2021 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos nacionalinės filharmonijos salėje nuskambėjusią pasaulinę kompozitoriaus prof. Vytauto Miškinio kantatos „erdvėja baltas laikas Lietuvos“ premjerą. Berniukų ir jaunuolių chorui „Ąžuoliukas“ (meno vadovas ir vyr. dirigentas Vytautas Miškinis) šis išėjimas į sceną – pirmas po pusantrų metų. Gal dėl to gausus būrys dainininkų buvo itin susikaupęs, itin atsakingas. Kitą vertus – kantatos tekstas, meniniai vaizdiniai negali neveikti – tą pajuto ir žiūrovai, ir atlikėjai.
Kompozitorius ir premjeros dirigentas Vytautas Miškinis sako: „Šiuo kūriniu norėta supažindinti klausytojus su jiems negirdėtu lietuvišku žodžiu ir penkiais Lietuvos etnografiniais regionais, jų padavimais, melodijomis. Poetinis tekstas jungiamas su gamtos stichijomis, penkios Lietuvos etninės žemės susietos: žemė su Suvalkija, ugnis su Žemaitija, oras su Aukštaitija, vanduo su Mažąja Lietuva, o penktoji, visų gaivalų pagrindas, gyvybė – dvasia – su Dzūkija. Poetas Vladas Braziūnas ėmėsi šio nelengvo darbo ir rezultatas tiesiog pranoko lūkesčius. Poetinės minties buvo apstu, o pavadinimą „Erdvėja baltas laikas Lietuvos“ inspiravo baltiškos metaforos: balta spalva senosioms tautoms, baltams, yra kažkas gera, gražu, prakilnu. Tautosakoje „baltieji broleliai“, „broliai baltakojai“, motulės „baltosios rankelės“ – artima, jauku, šviesu, viltinga… Toks dvasiškai erdvus, didelis Lietuvos laikas.“
Kantata „erdvėja baltas laikas Lietuvos“ skirta mišriam chorui, altui solo, skaitovui, styginių orkestrui, klavišiniams, skrabalams, birbynei, kanklėms, kelmui, skudučiams, įvairiems liaudies pučiamiesiems bei mušamiesiems instrumentams. Ją sudaro 8 dalys: Prologas, penkios dalys, skirtos penkiems Lietuvos regionams pagerbti, Interliudas ir Epilogas. Tekstą kantatai sukūrė poetas Vladas Braziūnas, šalia jo eilių puikiai derėjo lietuviška tautosaka.
Aktorius Vladas Bagdonas, kantatoje atlikęs skaitovo partiją, savo įtaigiu balsu sekė lietuviškas sakmes, pilnas šviesaus humoro ir gilių pamokymų, kurie nepaliko abejingų nei publikoje, nei tarp atlikėjų. Lietuvos drobę tapė virtuoziški birbynių pasažai, netikėti daudytės, ožragio garsai (atl. E. Ališauskas, A. Lunys, A. Jedemskij), liaudies mušamųjų išryškintos kulminacinės vietos (atl. T. Gedvilas, S. Auglys, E. Sulikaitė), visa apjungiantis styginių orkestras (Kauno styginių orkestras „Varpelis“, vad. P. Grigas) ir kanklės (atl. A. Bružaitė), Rimvydo Mitkaus klavišinių improvizacijos ir puikiai Mato Kiečio atlikta solo partija. Sužavėjo vaikino muzikalumas, įsijautimas, didžiulė atsakomybė.
Kantatoje suderėjo Lietuvos praeitis ir dabartis, senolių išmintis ir šių dienų aktualijos. Atsiskleidė Lietuvos grožis, kiekvieno jos krašto stichija. Ir iki ašarų sugraudino vienijantis finalinis – „Lietuvą!”
Kantata buvo sukurta Lietuvos nacionalinio kultūros centro užsakymu ir turėjo suskambėti dar 2020 m. festivalio Europa Cantat Junior metu. Nepaisant pandemijos sukeltų sunkumų, kantata „erdvėja baltas laikas Lietuvos“ kelis kartus nuskambės visoje Lietuvoje: Plungėje, Kaune, Klaipėdoje ir festivalyje, perkeltame į 2022 metus. Ir kiekvienas, kuris atliks ar klausysis šio kūrinio, bus panardintas į savo tapatybės apmąstymus ir paskatintas pagalvoti, ką vardan savo Tėvynės, savo Lietuvos jis nuveikė.
Nuoširdžiai sveikinime kompozitorių Vytautą Miškinį su ovacijomis žiūrovų įvertinta premjera! Kartu dėkojame chorą parengusiems Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklos mokytojams: Gitanai Trimirkaitei, Romui Skapui, Neringai Sidaugaitei, Natalijai Rancevai ir Gabrielei Bilevičiūtei.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Žydrė Jankevičienė
